Aukštasis Atlasas
Šaltinis: Vikipedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1tasis_Atlasas
Aukštasis Atlasas – 760 km ilgio Atlaso kalnyno dalis centriniame Maroke. Kalnai tęsiasi nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Maroko – Alžyro sienos.
Kalnynas sudaro barjerą Sacharos klimato įtakai, o tai ypač jaučiama žiemą. Aukščiausiose kalnyno dalyse nuolat iškrenta sniegas, todėl čia galima užsiimti žiemos sporto šakomis.
Maždaug prieš 200 milijonų metų šios kalnyno uolos buvo Tetis vandenyno dugnas, o prieš 60 mln. metų, susidūrus Afrikos ir Eurazijos plokštėms, pradėjo kilti ir šie kalnai. Galutinai kalnus suformavo paskutinis ledynmetis, kurio pėdsakai matomi ir Atlaso kalnuose.
Šiame kalnyne, kurio aukščiausias viršūnes dengia sniegas, prasideda Dadeso upė, kuri 350 km teka į pietvakarius, kol įsilieja į Dra upę ties Varzazato oaze. Nuo lapkričio iki sausio ar kovo mėnesių nesiliaujančios liūtys užplūsta Aukštąjį Atlasą, paversdamos menką srovelę ar visai išdžiūvusią upės vagą šėlstančiu srautu, kuris nuslūgsta tik po kelių valandų. Per trumpą laiką smarkios liūtys gali padidinti upės vagą dvidešimteriopai. Arabiškai šios trumpalaikės upės vadinamos vadėmis (wadis).
Dadeso tarpeklis yra maždaug 24 km nuo prekybinio Bumalnės miesto. Tarp miesto ir tarpeklio ant Dadeso upės krantų rikiuojasi senovinės tvirtovės (kasbahs) ir įtvirtinti kaimai (ksour), be to, čia graikinių riešutmedžių ir migdolų medžių pavėsyje plyti derlingos rausvos žemės laukai. Į šiaurryčius nuo Dadeso tarpeklio yra impozantiškas siauras Todros tarpeklis. Į jį nuo Tinerhiro vedantis kelias vingiuoja šalia skaidrių kaip krištolas Todros upės vandenų. Prie Todros tarpeklio kelias baigiasi, tačiau automobiliais keturiais varomaisiais ratais galima nusigauti į pačią Aukštojo Atlaso gilumą.
Dar prieš atsikraustant arabams, berberai šimtmečius gyveno šiame regione, versdamiesi klajokline gyvulininkyste. Manoma, kad jie yra įsiveržėlių iš Vakarų Azijos, išplitusių po Šiaurės Afriką, palikuonys. Maroką jie pasiekė maždaug X a. pr. m. e., o VIII m.e.a. pradžioje buvo atversti į islamą. Šie žmonės gyveno kalnuose, statydamiesi aukštumų tvirtoves, kur, kad ir kokios atšiaurios būtų sąlygos, jie turėjo laisvas rankas gyventi savaip, atsiriboję nuo viliojančių miesto malonumų.
