Didysis riftinis slėnis
Šaltinis: Vikipedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Didysis_riftinis_sl%C4%97nis
Didysis riftinis slėnis – ilgiausias planetoje (įvairiais vertinimas, nuo 6400 iki 8700 km. ilgio) riftinis slėnis, besidriekiantis nuo Sirijos Artimuosiuose Rytuose iki Mozambiko Rytų Afrikoje. Slėnio plotis svyruoja nuo 30 iki 100 km, gylis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių metrų (žemiausia vieta – apie -410-417 m (Negyvosios jūros dugnas), aukščiausias taškas ~1830 m. (Kenijoje). Pavadinimą šiam riftiniam slėniui suteikė britų geologas J.V.Gregoris (John Walter Gregory).
Slėnio geografija
Šiaurinė slėnio dalis formuoja Bekaa slėnį Libane, skiriantį Libano kalnus ir Antilibano kalnus. Piečiau, Izraelyje, slėnis skiria Galilėjos aukštumas ir Golano aukštumas, pereina į Jordano slėnį, o dar piečiau jame telkšo Tiberiados ežeras ir Negyvoji jūra.
Toliau Didysis riftinis slėnis eina Arabah vadžiu, Akabos įlanka, Raudonąja jūra ir jos pietuose, ties Danakilių įduba Eritrėjoje, išsišakoja į Adeno įlanką, besidriekiančią rytų kryptimi, ir pietinę lūžio dalį, kuri dalina Etiopijos aukštumas. Nuo šios vietos į pietus besidriekianti lūžio dalis vadinama Didžiuoju Rytų Afrikos lūžiu.
Rytų Afrikoje riftas suskyla į dvi dalis – Rytų riftą ir Vakarų riftą.
Vakarų riftas (dar vadinamas Albertinos riftu) eina palei vienus iš aukščiausių Afrikos kalnų – Virungą, Ruvenzorį; jame telkšo antrasis pagal gylį planetoje Tanganikos ežeras. Vakarų riftas driekiasi Ugandos, Ruandos, Kongo Demokratinės Respublikos, Burundžio ir Tanzanijos teritorijomis.
Rytų rife susiformavę mineralų gausūs Magadi, Elmenteita, Baringo, Bogoria, Nakuru, Naivaša ežerai.
Geologiniai procesai
Didysis riftinis slėnis susiformavo kelių tektoninių plokščių sandūroje. Geologinis slėnio amžius – apie 20 mln. metų. GPS analizė rodo, kad slėnis ir toliau platėja.
Seisminis aktyvumas
Kaip ir visi tektoninių plokščių pakraščiai, Didysis riftinis slėnis pasižymi seisminiu aktyvumu. Jame iškilo aukščiausias Afrikoje Kilimandžaro kalnas, taip pat Kenija, Niragongas, Ngorongoro, Meru viršūnės, Virungos bei kiti aukščiausi žemyno kalnai. Ol Doinyo Lengai iki šiol yra aktyvus vienintelis Žemėje karbonatinis ugnikalnis.
