Print this page

Himalajai


 
Himalajai – kalnų grandinė Azijoje, skirianti Indijos subkontinetą nuo Tibeto plynaukštės.
Himalajų kalnų sistema yra aukščiausia planetoje su 14 aukščiausių viršukalnių pasaulyje, įskaitant ir Everesto kalną. Čia iškilę virš trisdešimties viršukalnių, siekiančių 7 620 m, tuo tarpu aukščiausia viršukalnė už Azijos žemyno ribų – Akonkagva – siekia tik 6 959 m. sanskrito kalba „Himalajai“ reiškia „sniego buveinė“ (iš žodžių hima „sniegas“ ir alaya „buveinė“).
Himalajai išsiplėtę per penkias valstybes – Pakistaną, Indiją, Kiniją, Butaną ir Nepalą. Himalajuose prasideda kelios milžiniškos upės – Indas , Gangas, Bramaputra, Jangdzė, Iravadis. Himalajų upių baseino teritorijoje gyvena apie 750 mln. žmonių, įskaitant ir Bangladešą.
 
Geografija
Himalajų grandinė, kurią sudaro trys lygiagrečios virtinės, driekiasi apie 2400 km, nuo Nanga Parbat vakaruose iki Namche Barwa rytuose. Plotis svyruoja nuo 250 iki 300 km.
Jauniausia iš trijų virtinių, vadinamoji Sub-Himalajine virtinė (Siwalik kalvos Indijoje), iškilusi apie 1200 m. Ji sudaryta iš kylančių Himalajų erozinės medžiagos. Gretima virtinė yra Žemųjų Himalajų virtinė, iškilusi 2000–5000 m. Čia driekiasi Indijai priklausančios Shimla, Nainital ir Dardžilingo kalvos. Labiausiai į šiaurę nutolusi virtinė yra vadinama Aukštaisiais Himalajais, ji yra viena iš seniausių ir iškyla daugiau nei 6000 m; kai priklauso aukščiausios pasaulio viršukalnės, išskyrus antrąjį pagal aukštį planetos kalną K2, kuris priklauso Karakorumo kalnynui.
Indijos valstijos Džamu ir Kašmyras, Himačal Pradešas, Utarančalas, Sikimas ir Arunačal Pradešas daugiausiai nusidriekusios prie Himalajų. Pietinė Tibeto dalis taip pat driekiasi šalia Himalajų.
 
Ežerai
Himalajų regionas yra nužymėtas šimtais ežerų. Dauguma jų virš jūros lygio iškilę daugiau nei 5 000 m. Didžiausias ežeras – Pangong t'so – driekiasi tarp Indijos ir Tibeto sienos. Jis pakilęs virš jūros lygio apie 4 600 m, yra 8 km pločio ir beveik 134 km ilgio. Aukščiausiai esantis ežeras yra Gurudogmar šiauriniame Sikime (5 370 m).
 
Įtaka klimatui
Himalajai turi nepaprastą įtaką Indijos subkontinento ir Tibeto plynaukštės klimatui. Jie apsaugo nuo šaltų, sausų arktinių vėjų, pučiančių į subkontinento pietus, todėl temperatūra Pietų Azijoje yra aukštesnė negu atitinkamose kitų žemynų platumose. Himalajai taip pat suformuoja barjerą musoniniams vėjams, kurie, negalėdami plūsti į šiaurę, atneša daug drėgmės Terai regionui. Manoma, kad Himalajai daro didelį poveikį Centrinės Azijos Taklamakano ir Gobio dykumoms.
Kalnų grandinės taip pat sulaiko vakarų vėjus iš Irano, kurie žiemos atneša sniegą Kašmyrui, liūtis Pundžabui ir šiaurinei Indijai. Tačiau dalis šaltų šiaurės vėjų pasiekia Bramaputros slėnį, atvėsindami orą Šiaurės Rytų Indijoje ir Bangladeše.
 
Religija ir mitologija
Keletas vietų Himalajuose turi sakralinės reikšmės reikšmės induizmo ir budizmo išpažinėjams. Induizme Himalajai buvo personifikuojami kaip dievas Himavat, Šyvos žmonos Parvati tėvas.
  • Haridwar – vieta, kur upė Gangas įteka į lygumą.
  • Badrinath – šventykla, pašvęsta Višnu.
  • Kedarnath – vieta, kur įsikūrė viena iš 12 Jyothirlinga.
  • Deoprayag, vieta, kur susiliejusios Alaknanda ir Bhagirathi suformuoja Gangą.
  • Rishikesh – Lakshmana šventykla.
  • Kalnas Kailash – 6 718 m aukščio viršukalnė, kuri laikoma induistų dievo Šyvos buveine ir taip pat didžiai gerbiama budistų. Ežeras Manasarowar driekiasi ties Kailash papėde; iš jo išteka Brahmaputra.
  • Keletas Tibeto budistų sklypų yra išsidėstę Himalajuose, įskaitant ir Dalai Lamos rezidenciją.
  • Šambala yra mistinis miestas, minimas daugelyje legendų. Vienos legendos laiko Šambalą realiu miestu, kur saugomos slaptos budistų doktrinos, kitos legendos teigia, kad miestas fiziškai neegzistuoja ir gali būti pasiekiamas tik minčių karalystėje.
Himalajai literatūroje
  • Shangri-La yra utopinė vieta, esanti kažkur Himalajuose. Ji aprašyta britų rašytojo Džeimso Hiltono romane „Dingęs horizontas“ (1933).
  • Holivudo filmas Vertikali riba (2000) yra nufilmuotas Himalajuose, K2 viršukalnėje.