Rustenis Varneckas
Rustenis Varneckas - gabus alpinistas iš Panevėžio. Žuvo 1989 m. rugpjūčio 15 d. kopdamas į Ajutoro (4382 m) viršūnę Tian Šanyje.
Koks sunkus bebūtų praėjęs sezonas, su nekantrumu laukiame sekančios vasaros, kraunamės kuprines ir skubame ten, kur baltuoja viršūnės. Kalnai mums suteikia daug nuostabių akimirkų, įspūdžių, galimybę pažintį pasaulį ir save.
Kalnai ir atima... Draugus.
R. Varneckas gimė 1960 m. sausio 9 d. Panevėžyje. Besimokydamas devintoje klasėje, 1977 m. pradeda užsiiminėti boksu. Sekančiais metais dalyvauja įvairiose varžybose, „Žalgirio" draugijos pirmenybėse; daugelyje iš jų užima prizines vietas. Intensyvios treniruotės ir dažnos varžybos atima nemažai laiko, dėl to nukenčia mokymasis, kyla konfliktai su mokytojais. Tačiau Rustenis lieka ištikimas pasirinktam keliui ir atkaklumas susilaukia atpildo - 1979 m. Lietuvos bokso čempionate Rustenis iškovoja čempiono vardą lengviausio svorio kategorijoje. 1980-1981 m. atlieka tarnybą armijoje, bet bokso nemeta, treniruojasi, dalyvauja karinėse apygardos pirmenybėse, Lietuvos čempionatuose.
Karštas charakteris ir užsispyręs būdas - tai savybės, kurios padėjo jam išlikti respublikos čempionu 1980, 1981 ir 1982 metais.
Čempiono titulą iškovojo ir 1983 metais, Lietuvos VIII vasaros spartakiadoje.
Besimokydamas Vilniaus kulinarijos mokykloje, Rustenis susidomi alpinizmu. Savo pirmuosius įkopimus jis atliko Alibeko stovykloje. Kaip ir daugelį iš mūsų, Rustenį paviliojo kalnų grožis ir didybė. Tačiau ne tik tai.
„Pasiilgstu ne kalnų, pasiilgstu savęs kalnuose"- yra pasakęs Rustenis. „Kalnai keičia žmogų, padeda tapti jam tokiu, kokiu jis norėtų būti".
1989 m. sezoną Rustenis pradėjo liepos mėn. Bezegni alpinistinėje stovykloje. Skubėjo kuo greičiau įvykdyti I atskyrio reikalavimus, kad galėtų daugiau ir sudėtingesniais maršrutais kopti į viršūnes. Bet Bezegnį atliko tik 3 įkopimus - dėl kojos traumos didžiąją pamainos dalį teko praleisti apačioje, „sergant" už kopiančius draugus.
Rugpjūčio mėnesį Rustenis atvažiuoja į „Ala-too" stovyklą Centriniame Tian-Šanyje. Vienas iš pirmųjų įkopimų - į Lietuvos alpinistų viršūnę - skiriamas Lietuvos alpinizmo pradininkų, 1959 m. žuvusių Kaukaze, atminimui.
Deja, kai prieš 30 metų, šis sezonas Lietuvos alpinistui nesėkmingas.
Rugpjūčio 15 dieną, įkopimo į Ajutoro viršūnę metu, krisdamas nuo uolos, Rustenis gavo sunkią traumą. Gelbėjimo darbų metu ant savo rankų parnešę draugą iš nelaimės vietos, nenorėjom patikėti ir netikėjome tragiška baigtimi.
Po dviejų savaičių Rustenis mirė Prževalskio ligoninėje.
Liko neįkoptos viršūnės, neišsipildžiusios svajonės...
